Kiaušidžių vėžys išlieka viena didžiausių iššūkių keliančių ginekologinių onkologinių ligų dėl vėlyvos diagnostikos. Pasaulyje kasmet diagnozuojama apie 300 000 naujų atvejų, o mirtingumas išlieka aukštas. Lietuvoje kasmet nustatoma apie 400 naujų ligos atvejų, o apie 250 moterų miršta nuo šios ligos . Apie 70 % pacienčių kiaušidžių vėžys nustatomas III–IV stadijoje, kai navikas jau būna išplitęs pilvo ertmėje ar kituose organuose.

Kiaušidžių vėžys dažnai vadinamas „tyliąja liga“, nes ankstyvieji simptomai būna neryškūs ir nespecifiniai. Dėl šios priežasties apie 70 % atvejų liga diagnozuojama pažengusiose stadijose. Tačiau svarbu pabrėžti – liga nėra besimptomė. Dauguma pacienčių dar iki diagnozės jaučia tam tikrus požymius, tačiau jie dažnai primena įprastus virškinimo ar šlapimo sistemos sutrikimus. Žinojimas, į ką atkreipti dėmesį, gali turėti lemiamą reikšmę ankstyvai diagnostikai.

Kiaušidžių vėžys – viena pavojingiausių ginekologinių onkologinių ligų, neretai vadinama „tyliuoju žudiku“ dėl nespecifinių ankstyvųjų simptomų ir vėlyvos diagnostikos. Pasaulyje kasmet diagnozuojama apie 300 000 naujų kiaušidžių vėžio atvejų, o mirtingumas išlieka aukštas. Lietuvoje kasmet nustatoma apie 400 naujų atvejų, o miršta apie 250 moterų.

Kiaušidžių vėžys yra daugiafaktorinė liga, kurios išsivystymui įtakos turi tiek genetiniai, tiek aplinkos ir gyvensenos veiksniai. Bendroje populiacijoje moters rizika susirgti kiaušidžių vėžiu per gyvenimą siekia apie 1–2 %. Tačiau tam tikroms moterų grupėms ši rizika gali būti reikšmingai didesnė. Apie 10–15 % kiaušidžių vėžio atvejų yra susiję su paveldimomis genetinėmis mutacijomis, dažniausiai BRCA1 ir BRCA2 genuose.

Kiaušidžių vėžio diagnostika yra kompleksinis procesas, apimantis klinikinį įvertinimą, laboratorinius tyrimus, vaizdinę diagnostiką ir galutinį histologinį patvirtinimą. Dėl nespecifinių simptomų ir patikimos patikros metodo nebuvimo liga dažnai nustatoma pažengusiose stadijose. Apie 70 % pacienčių diagnozė nustatoma III–IV stadijoje. Todėl svarbu suprasti, kokie tyrimai naudojami diagnozuojant ligą, kokia jų diagnostinė vertė ir kokie yra jų ribotumai.