Pirmieji kiaušidžių vėžio simptomai: kada sunerimti?

Kaip atpažinti svarbius kūno signalus ir kada kreiptis į gydytoją

Įvadas

Kiaušidžių vėžys dažnai vadinamas „tyliąja liga“, nes ankstyvieji simptomai būna neryškūs ir nespecifiniai. Dėl šios priežasties apie 70 % atvejų liga diagnozuojama pažengusiose stadijose [1,2].

Tačiau svarbu pabrėžti – liga nėra besimptomė. Dauguma pacienčių dar iki diagnozės jaučia tam tikrus požymius, tačiau jie dažnai primena įprastus virškinimo ar šlapimo sistemos sutrikimus [2,3].

Žinojimas, į ką atkreipti dėmesį, gali turėti lemiamą reikšmę ankstyvai diagnostikai.

Kodėl simptomai dažnai ignoruojami?

Pirmieji kiaušidžių vėžio požymiai dažnai būna:

• lengvi;

• pasikartojantys;

• panašūs į kasdienius negalavimus.

Moterys neretai simptomus priskiria stresui, mitybos pokyčiams, hormonų svyravimams ar menopauzei. Kadangi simptomai paprastai nėra staigūs ar labai stiprūs, pagalbos kreipimasis atidedamas [2].

Tyrimai rodo, kad dauguma pacienčių simptomus jaučia kelis mėnesius iki diagnozės nustatymo, tačiau jie vertinami kaip nepavojingi [3].

Svarbu atsiminti – organizmas retai siunčia signalus be priežasties.

6 pagrindiniai simptomai

Tarptautinės gairės ir klinikiniai tyrimai išskiria kelis dažniausiai pasitaikančius simptomus [2,4]:

1. Nuolatinis pilvo pūtimas

   Ne laikinas, o pasikartojantis ar kasdien jaučiamas pilvo padidėjimas.

2. Greitas sotumo jausmas

   Jausmas, kad prisivalgoma labai greitai arba sunku pabaigti įprastą porciją.

3. Pilvo ar dubens skausmas

   Maudžiantis ar spaudžiantis skausmas, kuris nepraeina.

4. Dažnesnis ar skubus šlapinimasis

   Be aiškios infekcijos ar kitos priežasties.

5. Nepagrįstas svorio pokytis

   Svorio kritimas ar augimas be aiškaus paaiškinimo.

6. Nuolatinis nuovargis

   Nepaaiškinamas energijos trūkumas.

   
   

Šie simptomai gali pasireikšti ir esant nepiktybinėms ligoms. Tačiau svarbus jų dažnumas, trukmė ir naujumas.

Kada kreiptis į gydytoją?

Reikėtų kreiptis į gydytoją, jei:

• simptomai yra nauji ir Jums neįprasti;

• jie kartojasi beveik kasdien;

• nepraeina taikant įprastas priemones;

• stiprėja ar progresuoja.

Dažniausiai nustatomos nepiktybinės priežastys. Tačiau svarbu atmesti rimtesnes būkles [2].

Simptomų trukmės svarba: 2–3 savaičių taisyklė

Vienas svarbiausių aspektų – simptomų trukmė.

Rekomenduojama atkreipti dėmesį, jei simptomai:

• tęsiasi ilgiau nei 2–3 savaites;

• pasireiškia dažnai (daugiau nei 10 kartų per mėnesį);

• tampa intensyvesni [2,4].

Trumpalaikis pilvo pūtimas ar pavienis diskomfortas nėra priežastis panikuoti. Tačiau jei pojūtis tampa kasdienis ir progresuoja, tai signalas, kad reikėtų pasitarti su gydytoju.

Svarbu ne simptomų stiprumas, o jų pastovumas.

Ką daryti pajutus požymius?

Pirmiausia – nepanikuoti.

Antra – stebėti simptomus:

• užsirašyti, kada jie prasidėjo;

• įvertinti, kaip dažnai kartojasi;

• pastebėti, ar jie stiprėja.

Trečia – kreiptis į gydytoją ir aiškiai įvardyti, kad simptomai yra nuolatiniai ir nauji.

Aktyvus paciento dalyvavimas savo sveikatos priežiūroje padeda greičiau nustatyti priežastį ir parinkti tinkamą ištyrimą.

Literatūra

1. World Health Organization (WHO). Global Cancer Observatory: Ovarian Cancer Statistics.

2. National Comprehensive Cancer Network (NCCN). Ovarian Cancer Guidelines.

3. Goff BA et al. Development of an ovarian cancer symptom index. Cancer.

4. American Cancer Society. Ovarian Cancer Signs and Symptoms.