top of page

Rizikos veiksniai ir genetika: ar priklausote rizikos grupei?

  • 01-09
  • 3 min. skaitymo

Paveldimumas, BRCA mutacijos, šeimos istorija ir gyvensenos veiksniai


Įvadas

Kiaušidžių vėžys yra daugiafaktorinė liga, kurios išsivystymui įtakos turi tiek genetiniai, tiek aplinkos ir gyvensenos veiksniai. Bendroje populiacijoje moters rizika susirgti kiaušidžių vėžiu per gyvenimą siekia apie 1–2 % [1,2]. Tačiau tam tikroms moterų grupėms ši rizika gali būti reikšmingai didesnė.

Apie 10–15 % kiaušidžių vėžio atvejų yra susiję su paveldimomis genetinėmis mutacijomis, dažniausiai BRCA1 ir BRCA2 genuose [3]. Rizikos veiksnių atpažinimas leidžia identifikuoti didesnės rizikos moteris, taikyti individualizuotą stebėseną, prevencines priemones ir personalizuotą gydymą.


Paveldimumas

Paveldimumas yra vienas svarbiausių stiprių rizikos veiksnių. Nustatyta, kad moterims, kurių pirmos eilės giminaitė (motina, sesuo, dukra) sirgo kiaušidžių vėžiu, rizika susirgti padidėja kelis kartus [4].

Paveldimas kiaušidžių vėžys dažniausiai pasireiškia:

  • jaunesniame amžiuje;

  • kartu su krūties vėžiu toje pačioje šeimoje;

  • pasikartojantys atvejai skirtingose kartose.

Svarbu pabrėžti, kad paveldimumas nereiškia neišvengiamos ligos, tačiau žymiai padidina riziką. Todėl šeimos anamnezė turi būti sistemingai vertinama pirminėje sveikatos priežiūroje.


BRCA mutacijos

BRCA1 ir BRCA2 genai yra atsakingi už DNR pažeidimų taisymą. Šių genų mutacijos sutrikdo ląstelės gebėjimą atkurti genetinę informaciją, todėl didėja piktybinių navikų išsivystymo tikimybė [3].

Bendroje populiacijoje:

  • kiaušidžių vėžio rizika siekia apie 1–2 %.

Esant BRCA mutacijoms:

  • BRCA1 mutacijos atveju rizika gali siekti 40–50 %;

  • BRCA2 mutacijos atveju – apie 15–25 % [3].


Be kiaušidžių vėžio, šios mutacijos taip pat didina krūties, kasos bei kitų lokalizacijų vėžio riziką.

Genetinių mutacijų nustatymas turi svarbią klinikinę reikšmę:

  • leidžia taikyti tikslinę terapiją (pvz., PARP inhibitorius);

  • padeda planuoti profilaktines chirurgines intervencijas;

  • sudaro galimybę atlikti šeimos narių ištyrimą;

  • leidžia parinkti individualizuotą stebėsenos planą [5].


Šeimos istorija

Ne tik patvirtintos genetinės mutacijos, bet ir šeimos onkologinė istorija gali rodyti padidėjusią riziką.

Įtarimą dėl paveldimo vėžio sindromo kelia:

  • du ar daugiau artimų giminaičių, sirgusių kiaušidžių ar krūties vėžiu;

  • krūties vėžys, diagnozuotas iki 50 metų;

  • abipusis krūties vėžys;

  • vyrų krūties vėžys šeimoje;

  • kiaušidžių ir krūties vėžio derinys toje pačioje šeimoje.

Tokiais atvejais rekomenduojamas genetinis įvertinimas net ir nesant patvirtintai mutacijai. Ankstyvas rizikos identifikavimas leidžia taikyti prevencines priemones ir sumažinti ligos išsivystymo tikimybę.


Gyvensenos faktoriai

Nors genetiniai veiksniai yra stipriausi rizikos veiksniai, dauguma kiaušidžių vėžio atvejų nėra susiję su paveldimomis mutacijomis [2].

Riziką didinantys gyvensenos ir reprodukciniai veiksniai:

  • ankstyva menstruacijų pradžia ir vėlyva menopauzė;

  • nėštumų nebuvimas;

  • nevaisingumas;

  • ilgalaikė pakaitinė hormonų terapija;

  • endometriozė;

  • nutukimas;

  • didelio kaloringumo mityba [2,4].


Manoma, kad ilgalaikė ovuliacija per gyvenimą didina epitelinio kiaušidžių vėžio riziką. Tuo tarpu apsauginį poveikį gali turėti:

  • nėštumai;

  • žindymas;

  • kombinuoti geriamieji kontraceptikai (ilgalaikis vartojimas gali sumažinti riziką iki 30–50 %) [4].

Gyvensenos veiksnių keitimas gali sumažinti bendrą riziką, nors jų įtaka paprastai yra mažesnė nei genetinių mutacijų.


Kada reikalinga genetinė konsultacija?

Genetinė konsultacija rekomenduojama, jei:

  • šeimoje yra kiaušidžių ar krūties vėžio atvejų;

  • vėžys diagnozuotas jauname amžiuje;

  • nustatytas vyrų krūties vėžys šeimoje;

  • keli tos pačios šeimos nariai sirgo susijusių lokalizacijų vėžiu;

  • pacientei jau diagnozuotas aukšto laipsnio serozinis kiaušidžių vėžys.


Genetinės konsultacijos metu:

  • įvertinama šeimos anamnezė;

  • apskaičiuojama paveldimo sindromo tikimybė;

  • sprendžiama dėl molekulinių tyrimų poreikio;

  • aptariamos prevencinės galimybės.


Didelės rizikos moterims gali būti svarstoma:

  • intensyvesnė stebėsena;

  • profilaktinė kiaušidžių ir kiaušintakių pašalinimo operacija;

  • individualizuotas gydymo planavimas [5].


Literatūra

  1. World Health Organization (WHO). Global Cancer Observatory: Ovarian Cancer Statistics.

  2. Sung H. et al. Global Cancer Statistics 2020. CA Cancer J Clin. 2021.

  3. Kuchenbaecker KB et al. Risks of breast and ovarian cancer associated with BRCA1 and BRCA2 mutations. JAMA. 2017.

  4. American Cancer Society. Ovarian Cancer Risk Factors.

  5. National Comprehensive Cancer Network (NCCN). Ovarian Cancer Guidelines.


 
 
bottom of page