Kiaušidžių vėžys Lietuvoje ir pasaulyje: epidemiologija, rizikos veiksniai, diagnostika ir gydymo pažanga

Įvadas

Kiaušidžių vėžys – viena pavojingiausių ginekologinių onkologinių ligų, neretai vadinama „tyliuoju žudiku“dėl nespecifinių ankstyvųjų simptomų ir vėlyvos diagnostikos [1]. Pasaulyje kasmet diagnozuojama apie 300 000 naujų kiaušidžių vėžio atvejų, o mirtingumas išlieka aukštas [1,2]. Lietuvoje kasmet nustatoma apie 400 naujų atvejų, o miršta apie 250 moterų [3].

Apie 70 % pacienčių liga diagnozuojama III–IV stadijoje, kai ji jau būna išplitusi pilvo ertmėje ar kituose organuose [2]. Ankstyvos stadijos penkerių metų išgyvenamumas gali viršyti 90 %, tačiau pažengusios ligos atvejais jis sumažėja iki 30-40 % [2,4]. Šie rodikliai pabrėžia ankstyvos diagnostikos ir efektyvaus gydymo svarbą.

Epidemiologija ir ligos ypatumai

Kiaušidžių vėžys sudaro apie 3-4 % visų moterų onkologinių susirgimų, tačiau pagal mirtingumą užima vieną pirmųjų vietų tarp ginekologinių vėžių [1].

Liga dažniau nustatoma vyresnio amžiaus moterims, ypač po menopauzės. Dėl simptomų nespecifiškumo ir patikimos visuotinės patikros nebuvimo, diagnozė dažnai nustatoma vėlyvose stadijose [2].

Didelis recidyvų dažnis taip pat yra svarbi problema – manoma, kad per pirmuosius 3 metus liga atsinaujina 70–80 % pacienčių, net ir taikant standartinį gydymą [4].

Kiaušidžių vėžio išsivystymo priežastys ir rizikos veiksniai

Nors tikslus ligos atsiradimo mechanizmas nėra iki galo aiškus, nustatyti keli reikšmingi rizikos veiksniai:

• ankstyva menstruacijų pradžia ir vėlyva menopauzė;

• nėštumų nebuvimas;

• anksčiau persirgtos kiaušidžių uždegiminės ligos;

• endometriozė;

• buvusios kiaušidžių cistos;

• pakaitinė hormonų terapija;

• medikamentinis nevaisingumo gydymas;

• nutukimas ir didelio kaloringumo mityba [2,5].

Paveldimumas ir genetiniai veiksniai

Apie 10–15 % kiaušidžių vėžio atvejų yra susiję su paveldimomis BRCA1 ir BRCA2 genų mutacijomis [6]. Bendroje populiacijoje moters rizika susirgti kiaušidžių vėžiu yra apie 1–2 %, tačiau BRCA1 mutacijos atveju ši rizika gali siekti iki 40–50 %, o BRCA2 – apie 15–25 % [6].

Dėl to vis daugiau dėmesio skiriama:

• genetiniam konsultavimui;

• molekuliniams tyrimams;

• individualizuotam gydymo parinkimui;

• tikslinių terapijų taikymui.

Tai leidžia pereiti nuo standartinio gydymo modelio prie personalizuotos onkologijos.

Kodėl kiaušidžių vėžį sunku diagnozuoti anksti?

Pirmiausia, dėl nespecifinių simptomų. Ankstyvieji simptomai dažnai primena įprastas virškinimo ar šlapimo sistemos problemas:

• pilvo pūtimas;

• greitas sotumas;

• apetito sumažėjimas;

• dažnesnis šlapinimasis;

• dubens ar pilvo skausmai;

• nuovargis ir svorio pokyčiai.

Kadangi šie požymiai dažni ir sergant nepiktybinėmis ligomis, kiaušidžių vėžys ilgą laiką gali likti nepastebėtas [2].

Nėra patikimo visuotinės patikros metodo.

Skirtingai nei gimdos kaklelio ar krūties vėžio atvejais, šiuo metu nėra pakankamai jautraus ir specifiško tyrimo, tinkamo visuotiniam taikymui [2,7]. Dėl klaidingai teigiamų rezultatų rizikos gali būti atliekamos nereikalingos intervencijos, sukeliančios papildomą psichologinę ir medicininę naštą.

Diagnostika

Kiaušidžių vėžio diagnostika remiasi kelių metodų deriniu:

• Klinikinis įvertinimas ir ginekologinė apžiūra

• Transvaginalinis ultragarsas

• Navikiniai žymenys (CA-125, HE4)

• Kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – ligos išplitimui nustatyti, operacijos planavimui, gydymo taktikos parinkimui

Galutinė diagnozė – histologinis patvirtinimas. Audinio tyrimas, kuris paimamas operacijos ar biopsijos metu.

Diagnostikos ir gydymo pažanga

Pastaraisiais metais gydymo galimybės reikšmingai išsiplėtė:

• pažangi chirurgija;

• kombinuota chemoterapija;

• palaikomoji terapija;

• taikinių terapija (pvz., PARP inhibitoriai);

• individualizuotas gydymas atsižvelgiant į genetinius pakitimus [4,6].

  
  

Tai leidžia:

• pailginti laiką iki ligos progresavimo;

• sumažinti recidyvų riziką;

• gerinti gyvenimo kokybę;

• ilginti bendrą išgyvenamumą.

  
  

Diagnostikos inovacijos: kryptys ateičiai

Mokslas aktyviai ieško patikimesnių ankstyvos diagnostikos metodų. Tarp perspektyvių krypčių:

• skystoji biopsija (cirkuliuojanti naviko DNR);

• kompleksiniai biomarkerių paneliai;

• dirbtinio intelekto sprendimai vaizdų interpretacijai;

• rizikos įvertinimas pagal genetinius ir klinikinius profilius [7].

Vis dėlto daugelis šių metodų dar nėra tapę rutininės patikros standartu visai populiacijai.

Literatūra

1. World Health Organization (WHO). Global Cancer Observatory: Ovarian Cancer Statistics.

2. Sung H. et al. Global Cancer Statistics 2020. CA Cancer J Clin. 2021.

3. Nacionalinis vėžio institutas (Lietuva). Onkologinių ligų statistika.

4. National Comprehensive Cancer Network (NCCN). Ovarian Cancer Guidelines.

5. American Cancer Society. Ovarian Cancer Risk Factors.

6. Kuchenbaecker KB et al. Risks of breast and ovarian cancer associated with BRCA1 and BRCA2 mutations. JAMA. 2017.

7. Jacobs IJ et al. Ovarian cancer screening and early detection research. Lancet Oncology