top of page

Kaip diagnozuojamas kiaušidžių vėžys: tyrimai ir jų reikšmė

  • 2025-12-22
  • 3 min. skaitymo

Atnaujinta: 03-02

Ginekologinė apžiūra, vaizdiniai tyrimai, navikiniai žymenys ir histologinis patvirtinimas


Įvadas

Kiaušidžių vėžio diagnostika yra kompleksinis procesas, apimantis klinikinį įvertinimą, laboratorinius tyrimus, vaizdinę diagnostiką ir galutinį histologinį patvirtinimą. Dėl nespecifinių simptomų ir patikimos patikros metodo nebuvimo liga dažnai nustatoma pažengusiose stadijose [1,2].

Apie 70 % pacienčių diagnozė nustatoma III–IV stadijoje [2,3]. Todėl svarbu suprasti, kokie tyrimai naudojami diagnozuojant ligą, kokia jų diagnostinė vertė ir kokie yra jų ribotumai.


Ginekologinė apžiūra

Diagnostikos procesas paprastai prasideda nuo klinikinio įvertinimo ir ginekologinės apžiūros.

Gydytojas vertina:

  • pilvo apimtį;

  • galimą ascitą (skysčių kaupimąsi pilvo ertmėje);

  • dubens organų jautrumą;

  • apčiuopiamus darinius mažajame dubenyje.


Tačiau ankstyvos stadijos kiaušidžių vėžys dažnai nesukelia apčiuopiamų pakitimų. Net ir pažengusios ligos atveju fizinės apžiūros jautrumas yra ribotas, ypač nutukusioms pacientėms ar esant nedideliems dariniams [4].

Todėl ginekologinė apžiūra yra svarbi, bet nepakankama kaip vienintelis diagnostikos metodas.


Transvaginalinis ultragarsas

Transvaginalinis ultragarsinis tyrimas (TVU) yra pagrindinis pirmos eilės vaizdinis tyrimas, vertinant kiaušidžių struktūrą.


Tyrimo metu vertinama:

  • darinio dydis;

  • jo struktūra (cistinė, solidinė ar mišri);

  • pertvarų ir papiliarinių išaugų buvimas;

  • kraujotaka darinyje (naudojant doplerinį režimą).


Ultragarsas leidžia atskirti daugumą gerybinių ir įtartinų darinių, tačiau ne visada galima patikimai diferencijuoti piktybinį procesą [5].

Diagnozės tikslinimui gali būti naudojamos rizikos vertinimo sistemos (pvz., IOTA modeliai), kurios padeda įvertinti piktybiškumo tikimybę.


CA-125 ir kiti navikiniai žymenys

CA-125 yra dažniausiai naudojamas navikinis žymuo kiaušidžių vėžio diagnostikoje.

Tačiau jo diagnostinė vertė yra ribota:

  • ankstyvos stadijos kiaušidžių vėžio atveju CA-125 gali būti normos ribose;

  • žymuo gali būti padidėjęs sergant endometrioze, dubens uždegiminėmis ligomis, kepenų patologija ar net menstruacijų metu [2,4].


Be CA-125, gali būti tiriamas:

  • HE4 (žmogaus epididiminis baltymas 4);

  • ROMA indeksas (CA-125 ir HE4 kombinacija).


Šie žymenys padeda įvertinti piktybiškumo riziką, tačiau jie nėra tinkami visuotinei patikrai [6].

Svarbu pabrėžti, kad navikiniai žymenys nėra diagnostikos pagrindas – jie vertinami kartu su klinikiniais ir vaizdiniais duomenimis.


Kompiuterinė tomografija (KT) ir magnetinio rezonanso tomografija (MRT)

Jeigu ultragarsas rodo įtartiną darinį, atliekami papildomi vaizdiniai tyrimai.


Kompiuterinė tomografija (KT) dažniausiai naudojama:

  • ligos išplitimui įvertinti;

  • metastazėms nustatyti;

  • operacijos planavimui;

  • gydymo taktikos parinkimui [3].


Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) gali būti taikoma sudėtingesniais atvejais, kai reikia detalesnio minkštųjų audinių įvertinimo arba diferencinės diagnostikos.

Vaizdiniai tyrimai leidžia nustatyti ligos stadiją, tačiau galutinės diagnozės nepatvirtina.


Histologija – galutinė diagnozė

Galutinė kiaušidžių vėžio diagnozė nustatoma tik atlikus histologinį tyrimą.

Audinys gali būti gaunamas:

  • operacijos metu;

  • biopsijos būdu;

  • tiriant ascitinį skystį (kai kuriais atvejais).


Histologinis tyrimas leidžia:

  • nustatyti naviko tipą (dažniausiai aukšto laipsnio serozinis karcinoma);

  • įvertinti diferenciacijos laipsnį;

  • nustatyti molekulinius pakitimus;

  • parinkti individualizuotą gydymą [3,7].


Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama molekuliniams tyrimams (BRCA, homologinės rekombinacijos deficito nustatymui), kurie turi tiesioginę įtaką gydymo pasirinkimui.


Kodėl nėra paprasto testo?

Skirtingai nei gimdos kaklelio vėžio atveju (PAP testas) ar krūties vėžio atveju (mamografija), kiaušidžių vėžiui nėra vieno paprasto ir patikimo patikros tyrimo.

Pagrindinės priežastys:

  • liga yra santykinai reta bendroje populiacijoje;

  • ankstyvoje stadijoje simptomai minimalūs;

  • navikiniai žymenys nėra pakankamai jautrūs ir specifiški;

  • dideli patikros tyrimai neparodė reikšmingo mirtingumo sumažėjimo [6].


Dėl klaidingai teigiamų rezultatų gali būti atliekamos nereikalingos operacijos, kurios sukelia komplikacijų riziką.

Todėl šiuo metu diagnostika grindžiama klinikiniu budrumu, rizikos grupių identifikavimu ir kompleksiniu tyrimų vertinimu.


Literatūra

  1. World Health Organization (WHO). Global Cancer Observatory: Ovarian Cancer Statistics.

  2. Sung H. et al. Global Cancer Statistics 2020. CA Cancer J Clin. 2021.

  3. National Comprehensive Cancer Network (NCCN). Ovarian Cancer Guidelines.

  4. American Cancer Society. Ovarian Cancer Overview.

  5. Timmerman D. et al. IOTA Group. Ultrasound-based models for adnexal mass assessment.

  6. Jacobs IJ et al. Ovarian cancer screening and early detection research. Lancet Oncology.

  7. Kurman RJ, Shih IeM. The dualistic model of ovarian carcinogenesis.


 
 
bottom of page