Prevencija ir ką gali padaryti kiekviena moteris šiandien

Kūno signalų stebėjimas, rizikos įvertinimas ir sąmoningi sprendimai

Įvadas

Nors kiaušidžių vėžys dažnai diagnozuojamas vėlai ir šiuo metu nėra visuotinės patikros programos, kiekviena moteris gali imtis veiksmų, kurie padidina ankstyvos diagnostikos tikimybę ir sumažina riziką.

Prevencija šiuo atveju nereiškia garantijos, kad liga neišsivystys. Tačiau informuotumas, reguliarūs sveikatos patikrinimai ir genetinės rizikos įvertinimas gali turėti reikšmingą įtaką ankstyvam nustatymui ir gydymo rezultatams [1,2].

Svarbiausia – aktyvus, o ne pasyvus požiūris į savo sveikatą.

Kūno signalų stebėjimas

Kiaušidžių vėžio simptomai dažnai yra nespecifiniai, tačiau jie paprastai yra nuolatiniai ir progresuojantys.

Svarbu atkreipti dėmesį, jei ilgiau nei 2–3 savaites pasireiškia:

• nuolatinis pilvo pūtimas;

• greitas sotumo jausmas;

• pilvo ar dubens skausmas;

• dažnesnis šlapinimasis;

• nepaaiškinamas svorio pokytis.

  
  

Svarbu ne tik simptomo buvimas, bet ir jo dažnumas bei naujumas. Jei simptomai yra kasdieniai ir neįprasti Jums, verta kreiptis į gydytoją.

Ankstyvas ištyrimas gali padėti nustatyti ligą ankstesnėje stadijoje [2].

Reguliarūs vizitai pas gydytoją

Nors nėra patikimo patikros testo, reguliarūs vizitai pas šeimos gydytoją ar ginekologą yra svarbūs.

Vizitų metu:

• įvertinama bendra sveikatos būklė;

• aptariami nauji simptomai;

• prireikus skiriami papildomi tyrimai;

• vertinama šeimos onkologinė istorija.

  
  

Transvaginalinis ultragarsas ar navikiniai žymenys nėra skirti visuotinei patikrai, tačiau gali būti taikomi individualiai įvertinus situaciją [3].

Reguliari priežiūra padeda greičiau reaguoti į pokyčius.

Genetinė rizika

Apie 10–15 % kiaušidžių vėžio atvejų yra susiję su paveldimomis BRCA1 ar BRCA2 mutacijomis [4].

Genetinė konsultacija rekomenduojama, jei:

• šeimoje buvo kiaušidžių ar krūties vėžio atvejų;

• vėžys diagnozuotas jauname amžiuje;

• keli artimi giminaičiai sirgo onkologinėmis ligomis.

  
  

Genetinis tyrimas leidžia:

• įvertinti individualią riziką;

• planuoti stebėseną;

• svarstyti prevencines priemones;

• laiku informuoti šeimos narius.

  
  

Svarbu pabrėžti – žinoti apie padidėjusią riziką reiškia turėti galimybę veikti.

Sveika gyvensena

Nors genetiniai veiksniai yra reikšmingi, dauguma kiaušidžių vėžio atvejų nėra paveldimi [2].

Sveika gyvensena gali prisidėti prie bendros onkologinių ligų rizikos mažinimo:

• subalansuota mityba;

• normalus kūno svoris;

• reguliarus fizinis aktyvumas;

• rūkymo vengimas;

• saikingas alkoholio vartojimas.

  
  

Ilgalaikis geriamųjų kontraceptikų vartojimas kai kuriais atvejais gali sumažinti kiaušidžių vėžio riziką, tačiau sprendimas turi būti priimamas individualiai, pasitarus su gydytoju [5].

Sveika gyvensena taip pat gerina imuninę sistemą ir bendrą organizmo atsparumą.

Artimųjų informavimas

Jei šeimoje nustatyta paveldima genetinė mutacija, svarbu apie tai informuoti artimuosius.

Tai gali padėti:

• anksti nustatyti riziką;

• laiku atlikti genetinius tyrimus;

• imtis prevencinių veiksmų;

• sumažinti ligos išsivystymo tikimybę.

  
  

Atviras kalbėjimas apie sveikatą šeimoje gali išgelbėti gyvybes.

Literatūra

1. World Health Organization (WHO). Cancer Prevention Overview.

2. Sung H. et al. Global Cancer Statistics 2020. CA Cancer J Clin. 2021.

3. National Comprehensive Cancer Network (NCCN). Ovarian Cancer Guidelines.

4. Kuchenbaecker KB et al. Risks of breast and ovarian cancer associated with BRCA1 and BRCA2 mutations. JAMA. 2017.

5. American Cancer Society. Ovarian Cancer Risk Factors.